Paveikslų paroda NEUŽAUGĘ

Parodoje nagrinėjama neužaugusio žmogaus tema, kvestionuojant suaugusiojo brandos sampratą. Kūnas natūraliai keičiasi, tačiau sąmonė gali likti tame pačiame taške. Meninėje ekspozicijoje žmogaus dalys įgauna savarankišką mąstymą ir veikimą, pabrėžiant sąmonės neapčiuopiamumą. Paroda kelia klausimus apie skausmo suvokimą – ar jis priklauso nuo amžiaus, ūgio, patirties? Žiūrovui primenama, kad kiekvieno išgyvenimai yra individualūs ir reikšmingi, o skausmas nėra išmatuojamas jokiais matematiniais skaičiavimais.Todėl ir neturėtų būti lyginimas ar vertinamas su kitų.

Šiuolaikinė dėmesio kultūra pati diktuoja priemones, kuriomis menininkas turi kalbėti su auditorija, norint būti pastebėtas - tai ryškios spalvos. Paveikslai talpina labai daug kontrastingų spalvų, kaip ir sunki situacija, kur jausmai prieštarauja vienas kitam. Ryškios emocijos kaip ir ryškios spalvos sukurtos tam, kad protas nežinotų, kur sufokusuoti dėmesį. Tuo tarpu kūnas iškelia asociacijas su paveiksluose naudojamomis spalvomis ir formomis, paliekant vietos kiekvieno interpretacijai. Vietomis parinktos nederančios spalvos, norint sukurti kontrastą, tarp jausmo ir materijos, kurie neatitinka tos pačios tiesos.

Iš mokslo…